„Neturiu tikslo rašyti vien apie blogį ir nužmogėjimą. Man daug svarbiau paliudyti ir perduoti viltį“, – tokiais žodžiais buvęs politinis kalinys Antanas Švedas (1926–2009) pradeda savo epopėją. Išėjęs partizanauti beveik iš Vytauto Didžiojo gimnazijos suolo, jaunasis partizanas pereina tikrą okupantų golgotą, bet lieka ištikimas savo sąžinei ir siekiui iškovoti Tėvynei laisvę.
Ekspozicijų gidas
2022-uosius Seimas paskelbė monsinjoro Kazimiero Vasiliausko metais.
Monsinjoras K. Vasiliauskas (1922–2001) – politinis kalinys ir tremtinys, ilgametis Vilniaus arkikatedros bazilikos klebonas, Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios emeritas.
Šiame albume įamžintos akimirkos iš monsinjoro Kazimiero Vasiliausko kelionės į tremties vietą Komijoje 1990 m. rugpjūtį. Nuotraukų autorius – fotografas Vytautas Daraškevičius. Fotografinį V. Daraškevičiaus pasakojimą lydi jo straipsnis. Nuotraukas, kuriose įamžintas monsinjoras K. Vasiliauskas, papildo jo paties citatos.
Leidinio sudarytoja – Ramunė Sakalauskaitė, įžanginio teksto autorė – Viktorija Daujotytė
Pages from the Biography of Juozas Albinas Lukša-Daumantas 1940–1941
Juozo Albino Lukšos-Daumanto rezistencinė veikla pirmosios sovietų okupacijos Lietuvoje (1940–1941 m.) laikotarpiu prasidėjo jam jau turint šiokios tokios pogrindinės veiklos patirties. Dar prieš Sovietų Sąjungos 1940 m. vasarą įvykdytą okupaciją ir aneksiją, t. y. dar mokindamasis Veiverių valdžios vidurinės mokykloje, jis įsitraukia į nelegalios, Prezidento Antano Smetonos 1930 m. uždraustos moksleivių ateitininkų sąjungos, kuri netapo legali ir prasidėjus sovietmečiui, veiklą. Todėl sovietmečio pradžia J. A. Lukšai kaip ateitininkui reiškė perėjimą iš vieno pogrindžio į kitą. Perėjimo data – 1940 m. birželio 15 d., kai Sovietų Sąjungos kariuomenė okupavo nepriklausomą Lietuvos valstybę.
Knyga yra lietuvių ir anglų kalbomis.
Vienas labiausiai intriguojančių, paslaptimis ir mitais apaugusių KGB veiklos aspektų – agentai ir asmenys, besislepiantys už agentų slapyvardžių.
Kaip reikėtų ar nereikėtų vertinti ir traktuoti agentų veiklą? Ar pats sutikimo bendradarbiauti faktas yra esminis momentas vertinant agentų veiklą? Ar svarbiau yra tai, kas vyko po užverbavimo, kokia buvo konkreti agentų veikla?
Vis dėlto sutikimas bendradarbiauti – asmeninis žmogaus apsisprendimas, kuris galėjo būti išgautas išnaudojant įvairias žmogaus gyvenimo detales. Vieni pasidavė, kiti – ne, tad bendradarbiavimą lėmė ne tik spaudimas, bet ir žmogaus nusiteikimas, asmeninės vertybės.
Dėl šaltinių trūkumo negalima atsakyti į visus su agentais susijusius klausimus. Tačiau yra gana nemažai dokumentų, kuriais remiantis galima atskleisti KGB planus, susijusius su agentais, susidaryti agento socialinį portretą, sužinoti, kokios visuomenės grupės buvo labiausiai verbuojamos, kiek iš viso buvo agentų ir kaip jiems sekėsi.
Dr. Kristinos Burinskaitės knyga prisidės prie paslaptimis ir mitais apipinto šio KGB veiklos aspekto geresnio pažinimo ir mitų išsklaidymo.
Tematikos
Leidybos skyrius
„Už istorijos yra atmintis ir užmarštis, už atminties ir užmaršties – gyvenimas“
Paul Ricoeur, filosofas
ATMINTIES KNYGOS – tiems, kas nori žinoti
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) leidiniai pasakoja nors ir žiaurią, tačiau drąsą bei Tėvynės meilę įkvepiančią Laisvės kovų ir netekčių istoriją. Jų paskirtis – įamžinti tautos didvyrių bei režimo aukų, Lietuvos gyventojų atminimą, supažindinti visuomenę su svarbiais istoriniais tyrimais, išsaugoti istorinę lietuvių tautos ir valstybės atmintį. Atminties knygas rasite elektroninės prekybos puslapyje.
LGGRTC – Lietuvos Respublikos Seimo įsteigta institucija, tirianti Lietuvos gyventojų persekiojimą, ginkluotą bei neginkluotą pasipriešinimą sovietų ir nacių okupacijos metais. LGGRTC įamžina Laisvės kovotojų ir režimų aukų atminimą, leidžia partizaninio karo dalyvių dienoraščius, nuotraukų albumus.
LGGRTC Leidybos skyrius kryptingai ir nuosekliai leidžia bei platina mokslinę, publicistinę ir grožinę literatūrą Lietuvos gyventojų genocido ir pasipriešinimo okupaciniams režimams tema. Yra Lietuvos leidėjų asociacijos narys, nuo 1998 m. dalyvauja tarptautinėse knygų mugėse.
Leidybos programos kryptys: mokslinis žurnalas „Genocidas ir rezistencija“ (prenumeruojamas, indeksas – 5290), daugiatomis tęstinis leidinys „Lietuvos gyventojų genocidas“ (sovietinio genocido aukų vardynas), monografijos, studijos, dokumentų rinkiniai, atsiminimai, dienoraščiai, publicistika, grožinė literatūra.LGGRTC Leidybos skyriaus išleistų leidinių be prekybinio antkainio galima įsigyti LGGRTC Leidybos skyriuje (Didžioji g. 17/1, tel. 8 646 41682) ir Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus knygynėlyje (Aukų g. 2A, tel. 8 646 49 539).