Jurgis Usinavičius

Tai pirmoji Jurgio Usinavičiaus (Napalio Augulio) atsiminimų knyga, kurioje aprašomi nauji ir papildomi bei patikslinami ankstesni duomenys ir faktai, atspindėti jo romanuose. Anot autoriaus, romanai tai ne dokumentika, nors juose daugelis faktų atitinka tikrovę. Savo pasakojimuose J. Usinavičius pasitelkia daug bendraamžių – paskutinių negrįžtamos, bet žiaurios praeities liudininkų. Įdomu tai, kad autorius praeitį riša su dabartimi. Nutolusi praeitis, pasak J. Usinavičiaus, mažai ką bejaudina. Autoriaus, o ir jo bendraamžių akyse pasikeitė jau dvi ar trys kartos, nemačiusios tremties ir karo baisumų. Tai lyg vėjas, pūtęs ir... nurimęs.

Slide
Sudarytojai Dovilė Lauraitienė, Aistė Bajoriūnaitė, Elena Matulionienė, Valdemaras Klumbys

Katalogas apie Tuskulėnų dvaro rūmuose rodomą ekspoziciją „Projektas – HOMO SOVIETICUS“, kuria siekiama atskleisti sovietinio totalitarinio režimo pastangas ir priemones kurti naują socialinę, kultūrinę ir politinę aplinką. Tai bandymas suprasti Sovietų Sąjungoje ir sovietinėje Lietuvoje gyvenusį žmogų, kartais dar vadinamą homo sovieticus, ir kartu parodyti, kokiomis sąlygomis jis gyveno ir koks buvo.

sudarytojas Benas Navakauskas
Didžiosios tremtys. Altajus ir Jakutija, 1941 m.

„Didžiosios tremtys. Altajus ir Jakutija. 1941 m.“ – antroji Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro leidžiamos serijos „Didžiosios tremtys“ knyga. Ji skirta paminėti 1941 m. birželio 14–18 d. įvykdytam pirmajam Lietuvos gyventojų trėmimui. Trėmimo metu iš Lietuvos į Altajaus krašto stepes ir kalnus išvežta beveik 7300 žmonių. 1942 m. vasarą daugiau nei 2800 Lietuvos tremtinių iš Altajaus perkelti į Jakutiją. Daugelis jų atsidūrė Lenos ir Janos upių deltose, Laptevų jūros pakrantėse – tolimiausiose ir atšiauriausiose tremties vietose.

Slide
Kęstutis Skrupskelis
Užpulti gynėmės. 1940–1941 metų įvykiai ir jų ištakos

Šis straipsnių ir esė rinkinys iškelia du esminius argumentus. Pirmasis yra metodologinio pobūdžio: dokumentus svarbu ne vien skaityti, bet ir aiškinti, atsižvelgiant į jų atsiradimo kontekstą. Istorikai privalo turėti žinių apie dokumentų autorius, jų požiūrį, įsitikinimus, ketinimus, turimus išteklius ir informaciją, kuria jie tuo metu disponavo. Istorikai žvelgia į praeitį ir žino jos raidą bei istorinės raidos pasekmes. Tuo metu istorinėje scenoje veikiantieji asmenys žvelgia į ateitį, priiminėja sprendimus, negalėdami žinoti kokie bus tų sprendimų rezultatai. Antroji knygos autoriaus tezė yra tvirtinimas, kad lietuviai, kaip ir visos tautos, užpulti turėjo teisę gintis. Kai kurie partizanai elgėsi garbingai, kiti – kvailai, treti – nusikalstamai. Bet tai galima pasakyti apie bet kurį sukilimą ir bet kurią kovojančią kariuomenę. Kai kurių partizanų padaryti nusikaltimai negali diskredituoti sukilimo.

previous arrow
next arrow
LGGRTC

Leidybos skyrius

LGGRTC Leidybos skyrius vienintelis Lietuvoje kryptingai ir nuosekliai leidžia bei platina mokslinę, publicistinę ir grožinę literatūrą Lietuvos gyventojų genocido ir pasipriešinimo okupaciniams režimams tema. Yra Lietuvos leidėjų asociacijos narys, nuo 1998 m. dalyvauja tarptautinėse knygų mugėse.

Leidybos programos kryptys: mokslinis žurnalas „Genocidas ir rezistencija“ (prenumeruojamas, indeksas – 5290), daugiatomis tęstinis leidinys „Lietuvos gyventojų genocidas“ (sovietinio genocido aukų vardynas), monografijos, studijos, dokumentų rinkiniai, atsiminimai, dienoraščiai, publicistika, grožinė literatūra.

LGGRTC Leidybos skyriaus išleistų leidinių be prekybinio antkainio galima įsigyti LGGRTC Leidybos skyriuje (Didžioji g. 17/1, tel. (8 ~ 5) 279 1038) ir Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus knygynėlyje (Aukų g. 2A, tel. (8 ~ 5) 249 6264).

bg_leidyba_small

Naujausi leidiniai