Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras išleido tęstinio leidinio „Lietuvos gyventojų genocidas“ VI tomą su anksčiau išleistų I–V tomų papildymais. Paskutinysis VI tomas skirtas 697-iems 1954–1989 m. sovietų okupacinės valdžios represuotiems asmenims (įkalintiems, nužudytiems) ir 1991 m. nuo SSRS agresijos prieš nepriklausomą Lietuvos valstybę vykdyto teroro aukoms.
Paskutinėje enciklopedinio leidinio knygoje – „Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis“ 2-oji dalis – pateikiami mūšiai ir kautynės, vykusios Žaliosios rinktinės, Vytauto ir Algimanto apygardų teritorijose.
MONIKA TOMKIEWICZ
Humanitarinių mokslų habilituota daktarė,
Tautos atminties instituto (Instytut Pamięci Narodowej)
Istorinių tyrimų biuras Varšuvoje
VALDEMARAS KLUMBYS
Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas
GINTARAS VAIČIŪNAS
LGGRTC Istorinių tyrimų programų skyriaus
vyriausiasis istorikas
GINTAUTAS EREMINAS
LGGRTC Istorinių tyrimų programų skyriaus
vyriausiasis istorikas
Prieš 50 metų, 1972-ųjų gegužę, protestuodamas prieš sovietinį režimą, Kaune susidegino Romas Kalanta. Tai sukėlė visoje Sovietų Sąjungoje iki tol precedento neturėjusias protesto akcijas, o Lietuvoje paskatino tolesnę kovą dėl šalies nepriklausomybės. Tais pačiais metais pasirodė ir pogrindinis leidinys „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“, tapęs vienu galingiausių kovos su sovietine sistema, nepakenčiančia tiesos žodžio, ginklu, katalikiško disidentinio judėjimo kulminacija. Pažymint šias neginkluoto pasipriešinimo sukaktis, knygoje spausdinami amžininkų prisiminimai, istorikų įžvalgos, politikų mintys.
"Juozo Lukšos asmenybė yra kertinė viso leidinio ašis. Tačiau ne mažiau įdomiai pateiktas ir partizanų misijos Laisvajame pasaulyje kontekstas, užkulisiai, kurie dažnai likdavo leidinių paraštėje. Knygoje viena iš veikiančių pusių yra slaptosios Sovietų Sąjungos tarnybos ir jų užverbuoti agentai, skirtingu laiku ir skirtingomis aplinkybėmis veikę visai šalia mūsų herojaus. Dokumentai, pateikti skaitytojui, ne tik purvu nesutepa Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio, jo patirtos išdavystės ir abejonių, bet ir parodo visą mūsų kovotojų veikimo aplinką, sąlygas bei tragizmą. Be jokios abejonės, veikti tokiomis sąlygomis tolygu neįmanomiems senovės Graikijos pusdievių žygiams, kurių pagrindu buvo formuojama Senovės Graikijos polių savimonė ir jaunimo idealai. Kokią neįkainojamą reikšmę šie pasakojimai turės mūsų jaunimui!“
Prof. dr. Valdas Rakutis
Tematikos
Leidybos skyrius
„Už istorijos yra atmintis ir užmarštis, už atminties ir užmaršties – gyvenimas“
Paul Ricoeur, filosofas
ATMINTIES KNYGOS – tiems, kas nori žinoti
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) leidiniai pasakoja nors ir žiaurią, tačiau drąsą bei Tėvynės meilę įkvepiančią Laisvės kovų ir netekčių istoriją. Jų paskirtis – įamžinti tautos didvyrių bei režimo aukų, Lietuvos gyventojų atminimą, supažindinti visuomenę su svarbiais istoriniais tyrimais, išsaugoti istorinę lietuvių tautos ir valstybės atmintį. Atminties knygas rasite elektroninės prekybos puslapyje.
LGGRTC – Lietuvos Respublikos Seimo įsteigta institucija, tirianti Lietuvos gyventojų persekiojimą, ginkluotą bei neginkluotą pasipriešinimą sovietų ir nacių okupacijos metais. LGGRTC įamžina Laisvės kovotojų ir režimų aukų atminimą, leidžia partizaninio karo dalyvių dienoraščius, nuotraukų albumus.
LGGRTC Leidybos skyrius kryptingai ir nuosekliai leidžia bei platina mokslinę, publicistinę ir grožinę literatūrą Lietuvos gyventojų genocido ir pasipriešinimo okupaciniams režimams tema. Yra Lietuvos leidėjų asociacijos narys, nuo 1998 m. dalyvauja tarptautinėse knygų mugėse.
Leidybos programos kryptys: mokslinis žurnalas „Genocidas ir rezistencija“ (prenumeruojamas, indeksas – 5290), daugiatomis tęstinis leidinys „Lietuvos gyventojų genocidas“ (sovietinio genocido aukų vardynas), monografijos, studijos, dokumentų rinkiniai, atsiminimai, dienoraščiai, publicistika, grožinė literatūra.LGGRTC Leidybos skyriaus išleistų leidinių be prekybinio antkainio galima įsigyti LGGRTC Leidybos skyriuje (Didžioji g. 17/1, tel. 8 646 41682) ir Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus knygynėlyje (Aukų g. 2A, tel. 8 646 49 539).