



1991 m. Maskvoje nusprendus užgniaužti Lietuvos nepriklausomybę, mūsų šalyje vyko jos laisvę lemiantys įvykiai. Viena svarbiausių valstybę funkcionuoti įgalinančių sričių yra jos ryšiai – televizija, radijas ir telefono ryšys. Juos užgrobti ir kontroliuoti buvo vienas svarbiausių okupantų tikslų. Ryšių objektų užgrobimas truko 222 dienas, nuo pirmojo ryšių objekto – Spaudos rūmų – užgrobimo sausio 11-ąją ir svarbiausio objekto – Vilniaus televizijos bokšto – užgrobimo sausio 13-ąją iki tų pačių metų rugpjūčio 22-osios, kai po nesėkmingo pučo Maskvoje visi sovietinės kariuomenės užimti ryšių objektai buvo grąžinti teisėtiems šeimininkams. Šią knygą sudaro anksčiau publikuoti ir nepublikuoti šiam lediniui atsiųsti tuo laikotarpiu dirbusių Lietuvos Respublikos ryšių specialistų rašytiniai atsiminimai, dokumentai, nuotraukos bei specialiai šiai knygai duoti interviu.
Šiame žurnalo numeryje spausdinami Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojų tyrimai bei kolegų istorikų iš Klaipėdos universiteto ir Lenkijos atminties instituto publikacijos. Pristatomi tyrimai apie vokiečių tautybės asmenų trėmimus 1945 m., 1949 m. vasario 16 d. LLKS deklaracijos vieno iš signatarų Vytauto Gužo-Kardo biografija, tęsiamas tyrimas apie Klaipėdos krašto atplėšimą kaip Antrojo pasaulinio karo katalizatorių bei analizuojama, kaip buvo taikomos slaptos KGB operatyvinės-techninės priemonės prieš antisovietinio pasipriešinimo dalyvius praėjusio amžiaus 7–9-ajame dešimtmečiais.
Taip pat žurnale yra pateikiamos LGGRTC išleistų knygų anotacijos bei jo organizuotų tarptautinių konferencijų bei mokslinių renginių, kuriuose dalyvavo centro darbuotojai, apžvalga.
The Path of Life and Struggle
Šis nuotraukų rinkinys išleistas minint vieno iškiliausių Lietuvos partizanų Dainavos apygardos vado Liongino Baliukevičiaus-Dzūko (1925–1950) 100-ąsias gimimo ir 75-ąsias žūties metines. Rinkinį sudaro dvidešimt nuotraukų. Jos pateikiamos chronologiškai laiko atžvilgiu – nuo anksčiausių žinomų vaikystės, gimnazijos, studentiškų iki vėlyviausių fotografijų, atspindinčių partizanų kasdienybę. Nuotraukų aprašai nėra lakoniški – jie papildyti citatomis iš „Partizano Dzūko dienoraščio“. Citatos parinktos taip, kad papildytų nuotraukų aprašus. Visi aprašai, kaip ir aplanke pateikiama trumpa L. Baliukevičiaus-Dzūko biografija, išspausdinti dviejomis kalbomis – lietuvių ir anglų.
Albina Bunevičiūtė gimė 1929 m. lapkričio 14 d. netoli Birštono, tarp Nemuno kilpų įsikūrusiame Bučiūnų kaime, ūkininkų Vinco ir Domicėlės Bunevičių šeimoje. Ji mokėsi Jiezno progimnazijoje, o nuo 1947 m. studijavo Kauno mokytojų seminarijoje.
Besimokydama seminarijos antrame kurse, 1948 m. Albina Bunevičiūtė tapo partizanų ryšininke, slapyvardžiu Gražutė. Nuo 1949 m. buvo Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės 51-osios kuopos 1-osios grandies būrio partizanė Aušrelė.
Pasaulis, iki šiol nepasmerkęs stalinizmo nusikaltimų, dabar skina karčius savo naivumo vaisius Ukrainoje. Žurnalistė Virginija Skučaitė knygoje „Lietuvių Golgota Revučyje“ tuos nusikaltimus atskleidžia, pasitelkdama faktus, skaičius, dokumentus, žemėlapius, schemas, nuotraukas, užrašytus ir gyvus prisiminimus. Pirmoji knygos dalis skirta buvusių politinių kalinių, o antroji – tremtinių būčiai ir buičiai tame pačiame Revučyje.
Tematikos
Leidybos skyrius
„Už istorijos yra atmintis ir užmarštis, už atminties ir užmaršties – gyvenimas“
Paul Ricoeur, filosofas
ATMINTIES KNYGOS – tiems, kas nori žinoti
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) leidiniai pasakoja nors ir žiaurią, tačiau drąsą bei Tėvynės meilę įkvepiančią Laisvės kovų ir netekčių istoriją. Jų paskirtis – įamžinti tautos didvyrių bei režimo aukų, Lietuvos gyventojų atminimą, supažindinti visuomenę su svarbiais istoriniais tyrimais, išsaugoti istorinę lietuvių tautos ir valstybės atmintį. Atminties knygas rasite elektroninės prekybos puslapyje.
LGGRTC – Lietuvos Respublikos Seimo įsteigta institucija, tirianti Lietuvos gyventojų persekiojimą, ginkluotą bei neginkluotą pasipriešinimą sovietų ir nacių okupacijos metais. LGGRTC įamžina Laisvės kovotojų ir režimų aukų atminimą, leidžia partizaninio karo dalyvių dienoraščius, nuotraukų albumus.
LGGRTC Leidybos skyrius kryptingai ir nuosekliai leidžia bei platina mokslinę ir publicistinę literatūrą Lietuvos gyventojų genocido ir pasipriešinimo okupaciniams režimams tema. Yra Lietuvos leidėjų asociacijos narys, nuo 1998 m. dalyvauja tarptautinėse knygų mugėse.
Leidybos programos kryptys: mokslinis žurnalas „Genocidas ir rezistencija“ (prenumeruojamas, indeksas – 5290), daugiatomis tęstinis leidinys „Lietuvos gyventojų genocidas“ (sovietinio genocido aukų vardynas), monografijos, studijos, dokumentų rinkiniai, atsiminimai, dienoraščiai, publicistika.
LGGRTC Leidybos skyriaus išleistų leidinių be prekybinio antkainio galima įsigyti LGGRTC Leidybos skyriuje (Didžioji g. 17/1, tel. +370 646 41682) ir Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus knygynėlyje (Aukų g. 2A, tel. +370 646 49 539).




