Marškinėliai „Lietuvos partizanė Emilija“
Nėra. Jei domina, rašykite: [email protected]
Emilija Lujanienė gimė 1910 m. rugsėjo 5 d. dabartiniame Pakruojo rajone Siečių kaime ūkininkų Kazimiero ir Onos Ivanauskų šeimoje. Be Emilijos, šeimoje dar augo septyni vaikai. Visa Ivanauskų šeima itin mėgo medžioklę, o tėvas Kazimieras Ivanauskas buvo žinomas šautuvų meistras.
Ivanauskai nebuvo turtingi ūkininkai, tačiau buvo dideli Lietuvos patriotai. 1930 m. rugsėjo 11 d. E. Ivanauskaitė tapo Lietuvos šaulių sąjungos nare. Jos aktyvią šaulės veiklą liudija 1938 m. Kaune iškovota pirmoji vieta Lietuvos šaulių sąjungos moterų šaudymo varžybose.
1938 m. Biržuose Emilija susituokė su Petru Lujanu ir apsigyveno Biržų krašte Lujanų kaime.
Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai 1944 m., Lujanų šeima užmezgė ryšius su Biržų krašto partizanais ir tapo jų rėmėjais.
1946 m. sausio 17 d. sovietų kariuomenė apsupo Lujanų sodybą, kurioje buvo įrengtas partizanų bunkeris, ir suėmė Petrą Lujaną. Emilijai Lujanienei pavyko pabėgti, ir ji netrukus prisijungė prie Biržų partizanų, kurių gretose išbuvo iki pat savo suėmimo. Partizanaudama E. Lujanienė turėjo kelis slapyvardžius: Martišėlis, Rūta, Miškų Zylė ir Miškų Dukra.
1953 m. balandžio 6 d. Latvijoje Skaistkalnio miestelio apylinkėse keli šimtai kareivių, vykdydami karinę operaciją, aptiko bunkerį su trimis partizanais. Susišaudymo metu žuvo Jonas Krivickas-Krivis (tuo metu E. Lujanienės sutuoktinis) ir Povilas Dagys-Poviliukas, o Emilija Lujanienė buvo suimta.
1953 m. E. Lujanienė buvo nuteista 25 metams kalėti lageryje. Kalėjo Karagandos, Irkutsko, Mordovijos lageriuose. 1963 m. ji buvo paleista ir apsigyveno Latvijoje, Budbergės miestelyje. 1985 m., sunkiai sirgdama, E. Lujanienė nusišovė. Palaidota Latvijoje, Budbergės kapinėse.
