Marškinėliai „Lietuvos partizanė Ona“
Nėra. Jei domina, rašykite: [email protected]
Ona Lešinskaitė gimė 1923 m. gruodžio 17 d. Tauragės apylinkėse amatininkų – siuvėjo ir audėjos – šeimoje. Labai anksti netekusi tėvo, ji augo su mama. Baigusi pradinę mokyklą, mokslus tęsė Rietavo mergaičių žemės ūkio mokykloje.
1946 m. pradžioje per pažįstamus užmezgė ryšį su partizanais. Tų pačių metų vasarą davė priesaiką ir tapo Kęstučio apygardos partizanų ryšininke Akacija.
1947 m. vasario mėnesį sovietų represinių struktūrų pareigūnai apsupo sodybą, kurioje gyveno Ona ir jos motina. Tuo metu ten ilsėjosi partizanų būrys. Susirėmimo metu žuvo dalis laisvės kovotojų ir Onos motina Cecilija Lešinskienė. Pačios Onos sodyboje tuo metu nebuvo. Supratusi, kad jai gresia areštas ir įkalinimas, O. Lešinskaitė tapo partizane. Ji gavo ginklą, atliko ryšininkės funkcijas ir rūpinosi būrio buitimi. Porą kartų sėkmingai ištrūko iš apsupties, o sužeista gydėsi pas patikimus žmones. Kurį laiką gyveno nelegaliai, su svetima pavarde.
Ona Lešinskaitė buvo suimta 1951 m. pavasarį. Kalėjo Tauragėje, Klaipėdoje ir Vilniuje. Nuteista 25 metams kalėjimo, išvežta į Vorkutos lagerius. 1956 m. paleista, grįžo gyventi į Lietuvą.
Atkūrus nepriklausomybę, ji aktyviai rūpinosi Laisvės kovų ir žuvusių bendražygių atminimo įamžinimu. Mirė 2019 m.
