„Genocidas ir rezistencija“ 2025 m. Nr. 1 (57)

Andrius Tumavičius – istorikas. 2003 m. baigė studijas Vilniaus universiteto Istorijos fakultete ir įgijo istorijos magistro kvalifikacinį laipsnį. Nuo 2005 m. dirba Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre. Jo domėjimosi laukas – stalinistinis laikotarpis Lietuvoje. A. Tumavičiaus moksliniai interesai fokusuojasi ties ginkluotos antisovietinės rezistencijos problematika. Ketvirtus metus jis dalyvauja tęstiniame moksliniame projekte „Moterys ginkluotoje pokario rezistencijoje Lietuvoje 1944–1953 m.“. Taip pat A. Tumavičius domisi partizanų vykdytų baudžiamųjų veiksmų bei sovietų talkininkų (stribų, komunistų, komjaunuolių ir pan.) tyrinėjimais.

Rimantas Zizas – istorikas, humanitarinių mokslų daktaras. Dirbo Lietuvos istorijos institute, dabar – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyr. specialistas. Tyrimo kryptys: karo nusikaltimai sovietų ir nacių laikotarpiais. Svarbiausi darbai: Karo belaisvių ir civilių gyventojų žudynės Lietuvoje, 1941–1944, Christoph Dieckmann, Vytautas Toleikis, Rimantas Zizas, Vilnius: Margi raštai, 2005; Sovietiniai partizanai Lietuvoje 1941–1944 m., Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014; Atmintis: 16-osios lietuviškosios šaulių divizijos kariams ir kitiems kovotojams, žuvusiems Antrajame pasauliniame kare, sud. Monika Trinkūnaitė, Rimantas Zizas, 2 leidimas, Vilnius: Gairės, 2015.

Arūnas Vyšniauskas – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vyr. istorikas. Paskelbė virš 80 mokslinių publikacijų recenzuojamuose mokslo leidiniuose istorijos, edukologijos, komunikacijos, politologijos klausimais, taip pat keliasdešimt mokslo populiarinimo straipsnių. Buvo kelių mokslo knygų sudarytojas ir mokslinis redaktorius. Mokslinių tyrimų kryptys: globalinė istorija; istorija ir geopolitika; istorijos perteikimo problemos šiuolaikinėje visuomenėje; Lietuvos istorijos XIX–XX a. problemos. Naujesni straipsniai: „Apie blokadą, bet ne karinę – humanitarinė pagalba įveikiant rašymo blokadas“, 2019; „Lietuvos Tarybos 1918 m. Vasario 16-osios Nutarimo / Beschluss teksto transkripcija“, 2020; „Sakralinė Romo Kalantos auka, jaunimo neramumai Kaune ir katalikų padėtis Lietuvoje pagal 1972 m. užsienio spaudos pranešimus“, 2022; „Apie istorijos politikos vinguriavimą Putino Rusijoje traktuojant 1939 m. rugpjūčio 23 d. Vokietijos ir Sovietų Sąjungos nepuolimo sutartį“, 2022.

Valdemaras Klumbys – istorikas, nuo 2010 m. – Vilniaus universiteto lektorius, vėliau – asistentas. Nuo 2015 m. – Genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyr. specialistas, vėliau – vyr. istorikas. Nuo 2020 m. – Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas. Pagrindinės tyrinėjimų kryptys: neginkluotas pasipriešinimas sovietinėje Lietuvoje; Lietuvos inteligentijos istorija, XX a. Lietuvos socialinė ir kultūrinė istorija. Svarbiausi darbai: V. Klumbys, Stovėję po medžiu? Lietuvių inteligentijos elgesio strategijos sovietmečiu, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2021; V. Klumbys, T. Vaiseta, Mažasis o: seksualumo kultūra sovietų Lietuvoje: monografija, Vilnius: Baltos lankos, 2022.

Juozas Banionis – istorikas, lietuvių išeivijos veiklos Vakaruose tyrinėtojas. 1987–1993 m. dirbo Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institute (nuo 1990 m. – Lietuvos istorijos institutas), nuo 1994 m. dirba Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre. Nuo 1994 m. dar dėsto Vilniaus pedagoginiame universitete (2011–2018 m. – Lietuvos edukologijos universitetas, nuo 2019 m. – Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija); profesorius (2015). Knygos (leidėjas – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras): Lietuvos laisvės byla Vakaruose 1975–1990, 2002; Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija, et. al., 2005, 2007; anglų k. – 2015; Lietuvos laisvinimas Vakaruose 1940–1975, 2010; Lietuvos laisvinimas Vakaruose po Helsinkio akto, 1975–1994, 2017.

Christianas Pletzingas – filosofijos mokslų daktaras, gimė 1969 m. Miunsteryje. Miunsteryje ir Berlyno Humboldtų universitete studijavo moderniąją ir šiuolaikinę istoriją, Viduramžių istoriją ir politikos mokslus. 2002 m. Berlyno Humboltų universitete apgynė daktaro disertaciją apie vokiečių ir lenkų santykių Rytų ir Vakarų Prūsijoje 1830–1871 m. istoriją. 2000–2003 m. Baltijos jūros akademijos Travemiundėje ir Baltijos akademijos (Academia Baltica) studijų direktorius, nuo 2004 m. – Baltijos akademijos (Academia Baltica) Liubeke direktorius, nuo 2011 m. – taip pat Sankelmarko akademijos centro direktorius. Pagrindinės mokslinių tyrimų sritys: Vokietijos ir Lenkijos bei Baltijos šalių ir Vokietijos santykiai XIX a. ir XX a. Publikacijos: Displaced Persons. Flüchtlinge aus den baltischen Staaten in Deutschland. Hrsg. mit Marianne Pletzing, München 2007.

Pēteris Kalniņšas – gimė Jungtinėse Amerikos Valstijose, studijavo istoriją ir vokiečių kalbą Oregono ir Čikagos universitetuose. Nuo 2021 m. iki šiol jis dirba Latvijos okupacijos muziejaus Visuomenės istorijos skyriaus tyrėju. Jo išverstos knygos: „Nežinomas karas“ (Nezināmais karš) – dokumentinė Latvijos antisovietinių partizanų istorija ir poleminiai 1920 m. generolo Rūdigerio von der Goltzo karo memuarai „Mano misija Suomijoje ir Baltijos šalyse“ (Meine Sendung in Finnland und im Baltikum).